Vaizdo stebėjimo kameros, sekimo kameros įrengiamos valstybinėse įstaigose, įmonėse, prekybos centruose ir parduotuvėse, oro uostuose, stotyse, miestų gatvėse, bankuose, saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse, namuose.

Vaizdo apsaugos sistemos, sekimo kameros įrengiamos ne tik vidaus ir išorės apsaugai, bet naudojama ir konkrečių objektų apsaugai, pavyzdžiui, bankomatų stebėsenai nuo sukčiavimo ir vandalizmo atvejų, filmuojant su bankomatu atliekamas operacijas bei aplinką, kurioje bankomatas įrengtas.

Įprastos vaizdo stebėjimo sistemos, sekimo sistemos turi vaizdo magnetofonus, kurie įrašinėja vaizdą į vaizdo kasetes. Jas reikia periodiškai keisti, vaizdo įrašus archyvuoti. Tai nėra labai patogu, tad vietoje įprastų kamerų pradėtos naudoti skaitmeninės, perduodančios vaizdo įrašus į kompiuterį – serverį, kuriame jie archyvuojami. Jei prie tinklo prijungtos kelios tokios sekimo kameros, apsaugos darbuotojas, įstaigos, kurioje įrengtos stebėjimo kameros, vadovas ar tinklo administratorius gali stebėti iš savo darbo vietos keletą patalpų, per nuotolį susirasti rūpimą vaizdo įrašą. Vaizdo kameros filmuojamą vaizdą galima stebėti tiesiogiai realiu laiku, peržiūrėti norimus vaizdo kadrus, kadangi tokios sistemos dažniausiai kaupia vaizdo įrašų archyvus. Darbą supaprastina paieškos priemonės.

Asmuo, turintis priėjimą prie vaizdo stebėjimo sitemos, sekimo sistemos, gali valdyti stebėjimo kameras (kurios palaiko šią funkciją): nukreipti jas į norimą objektą, priartinti vaizdą. Vaizdą stebėjimo kameros, sekimo kameros gali nufilmuoti sukdamosis aplink 360 laipsnių kampu.